vertinti

vertinti
1 vértinti (-yti Graž, Kp, PnmŽ), -ina, -ino tr. J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, ver̃tinti Lc, Sd; L 1. PolŽ31 spręsti, ko vertas, nustatyti kieno vertę: Ne visi žmonės vienodai ver̃tina tuos pačius dalykus FT. Mano dėsnis, kuriuo aš gyvenimą vertindavau ir tebevertinu, yra tautos vienybė A.Sm. Suaugęs žmogus gyvenimo įvykius dažniausiai vertina protu, o vaikas į juos žiūri beveik visada širdies akimis rš. Kunigas stebėjosi šito jauno kaimiečio žiniomis, jo sugebėjimu protauti ir teisingai vertinti daugelį jo pastebėtų gyvenimo reiškinių V.Myk-Put. Kiekvieną svarbesnį leidinį jis vertino kalbos atžvilgiu, kėlė nukrypimus nuo gyvosios kalbos KlbV62(J.Balč). 2. LL302 nustatyti kainą, piniginę vertę, kainoti. 3. Sut, ŠT385,397, Skm, Msn pripažinti kieno vertę, reikšmę, branginti, gerbti: Reikėtų vértinti tą gyvenimą, jug numirsma i taip, to[je] žemė[je] prisigulėsma Trš. Jaunūmenė daba tėvų nedidliai vértina Lk. Visi buvome vieno tėvo vaikai, visus jis vertino vienodai J.Marcin. Aš biedną žmogų vértinu, aš bagotų žmonių nekenčiau Akm. Ta tarnauja dvare, bet vertinama ji panašiai, kad lygiai su dvariškėm panelėm J.Ap. Varge varge: tas žmogus visai nieko nevértinamas Jrb. Žmonės didžiai juos (apaštalus) vertino BtApD5,13. Senelių iš motinos pusės giminę aš vertinau aukščiau negu savąją V.Myk-Put. Jei laimę rastum taip, be niekur nieko, jos nei suprast, nei vertint nemokėtum! B.Sruog. Labai seniau vértindavo tą vandenį: gerdavo, valgyt virdavo, atvažiuodavo [žmonės] ant versmę, nusiprausia tę tuo vandeniu LKT311(On). Labai vértinam tas guotes, kad jos kietos, skanios Pl. Rudamėsės geriausi grybai, kap baravykai, kas vértina Vlk. Kas tą knygą skaitė, vis labai ją vértino Plšk. Žmonės nevértydavo mokslo šitam krašte – pragyveno ne iš mokslo Sdr. Žemė tura verčią, vértina dabar Rdn. Visi strazdai – tai malonūs paukščiai, gražūs, vikrūs ir geri giesmininkai, todėl gamtos mėgėjai labai juos vertina T.Ivan. Donelaitis ją (tautosaką) vertino kaip meninės kūrybos šaltinį LKVII110. Žemės ūkyje barsukai vertinami kaip pelių naikintojai rš. Bretkūno kalba labai vertinama mūsų kalbininkų rš. ^ Ir aš vertinu narsų, nors ir negarsų KrvP(Ilg). Katri savo neturi, ir kito nevértina Lš. Kožnas savo labiau vértina Pns. ║ refl. brangintis, didžiuotis: Jis paprastas, jis nesivértina Vlkj. \ vertinti; apvertinti; įvertinti; išvertinti; nuvertinti; pavertinti; pervertinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • vertinti — vértinti vksm. Rei̇̃kia vértinti pagal núopelnus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vertinti — 2 ver̃tinti, ina, ino žr. versti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žiūrėti — žiūrėti, žiū̃ri (žiū̃ria Kpr, žiūro DrskŽ), ėjo KBII167, K.Būg, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; Q310, H, H206, R, R19,200, MŽ, MŽ266, MŽ1113, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL116,276,310, ŠT30,85,199 1. intr. K, BŽ77 akis nukreipti į ką,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Lernmethoden — mokymosi metodai statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokinių veiklos būdų sistema mokslo žinioms perimti, teoriniams ir praktiniams mokėjimams ir įgūdžiams įgyti. Skiriamos šios mokymosi metodų grupės: I. Informacijos šaltinių naudojimo… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • learning methods — mokymosi metodai statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokinių veiklos būdų sistema mokslo žinioms perimti, teoriniams ir praktiniams mokėjimams ir įgūdžiams įgyti. Skiriamos šios mokymosi metodų grupės: I. Informacijos šaltinių naudojimo… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • mokymosi metodai — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokinių veiklos būdų sistema mokslo žinioms perimti, teoriniams ir praktiniams mokėjimams ir įgūdžiams įgyti. Skiriamos šios mokymosi metodų grupės: I. Informacijos šaltinių naudojimo metodai: 1.… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • методы учения — mokymosi metodai statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokinių veiklos būdų sistema mokslo žinioms perimti, teoriniams ir praktiniams mokėjimams ir įgūdžiams įgyti. Skiriamos šios mokymosi metodų grupės: I. Informacijos šaltinių naudojimo… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • pavertinti — 1 pavertinti J 1. KŽ žr. 1 įvertinti 1: Kad jie mano darbo nepavertina Dkš. 2. Sut žr. 1 įvertinti 3: Negerk, tai visi pavertys Rmš. Mokytojas zokono, pavertintas tarp visų žmonių BtApD5,34. 3. tr. NdŽ kurį laiką, kiek vertinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vertinimas — sm. (1) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, ver̃tinimas (1) 1. TTŽ → 1 vertinti 1: Pagal ver̃tinimą ir kaina prekei nustatoma FT. Tas [poemos] vertinimas ne visais atžvilgiais buvo teisingas rš. Ne vienas Baranauskas laikėsi tokio romantiško idealizuoto senovės …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvertinti — 1 įvertinti tr. Š, Rtr, KŽ 1. nuspręsti, ko vertas, nustatyti kieno vertę: Ne visi mokame vienas kito darbus įvertinti rš. Jo nuopelnus įvertins būsimosios kartos BŽ412. Ir žymūs kritikai kartais nepataiko, ir geri rašytojai ne visada sugeba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”